...O dabar einame į jums išskirtus kambarius. Aš jus palydėsiu. Šiandien vakare paskelbta didžioji vakarienė ir jums būtina kiek pailsėti. Priskirti tarnai jau bus jūsų paslaugoms.
Nežinau, ką ten tas garbus senis suprato...
gal būt iš tikrųjų viską, ką norėjau pasakyti. Tokiu atveju, tai vienas iš Fua
didikų, kuris prisijungs prie mano keršto. Na, bent jau man norėjosi taip
tikėti.
Man išskirti kambariai didelio
įspūdžio nekėlė. Du, gana dideli, pereinami kambariai ir nedidelis tamsusis
kambarėlis. Matomai jie buvo visiškai negyvenami ir tik dabar į jį nešė baldus,
kurie laukdami savo meto, kažkur sandėliukuose dulkėjo. Ištrupėjusias sienas
uždengė gobelenais ir drapiruotėmis.
Ant grindų patiesė visai neblogą kilimą.
Kitą vertus aš visai ne reiklus. Yra kur miegoti, pavalgyti ir nusiprausti - tai jau ir gerai.
Nors lovą tai išskyrė
neįtikėtinai prabangią – su milžinišku baldakimu ir beveik nedulkėtu prikimštu
patiesalu. Patalynė visai nebloga, plono audinio ir – svarbiausi – nauja ir
švari. Blakių ar kokių kitų vabaliukų nėra.
Net veidrodis yra. Nupoliruotas
paviršius vietomis jau buvo patamsėjęs, bet rėmas raižytas – turtingas.
Langas yra. Matomas rūmų parkas.
Prie gerų norų pro jį ir pabėgti galima.
O ką? Visai padorūs kambariai. Ir
už gyvenimą nereikia mokėti. Dabar dar išsiaiškinsim, kaip čia maitinama, kaip
čia su damų dorybe – ir visai bus tvarka.
Nusitempiau botfortus ir
nusimečiau liemenę su dubletu, įsipyliau vyno, kurį maloniai paliko senešalis,
ir išsidrėbiau lovoje. Nusnausti valandėlę, ar ką?
Bet akys nesimerkė, nusnausti
nepavyko.
Apsišlaksčiau vandeniu ir
alavinio dubenio ir vėl apsirengiau. Pasivaikštinėjau po kambarius ir baigiau gerti
vyną. Beje, puikus. Galvoje kiek suskambo ir pakilo nuotaika. Tvarkelė...
Į duris pabarškino.
- Įeikite, - leidau.
Prieš akis išdygo tikrai meilus,
moteriškos lyties, tvarinys. Labai daili, kokių dvidešimties metų, mergina.
Ilgos, rudos ir plačios suknios iki kauliukų, rausvai rudas korsažas, kuris
aptempė taliją ir biustą darė panašų į taurę ir išsiskirianti visai nebloga
krūtinė. Balti marškiniai su laisvais rankogaliais. Ausis dengianti keistos
formos kepuraitė ir iš po jos pabėgusi juokinga plaukų garbana. Veidukas
apvalainas, nosytė užriesta, lūpytės putnios ir sveikas įraudis. Ne Mona Liza,
aišku, bet labai ir labai nebloga. Tokia visai valstietiška gražuolė. Ir
svarbiausiai, kad nėra jokio gyslotumo ir liesumo, kuris būdingas dabartinėms
prancūzėms. Lengva kaip oras, lengvai apkūnoka mergaičiukė.
- Mane atsiuntė jūsų paslaugoms,
jūsų mylista. – Mergina kerinčiai išstatydama užpakaliuką susilenkė žemame
reveranse. – Jūs ko nors pageidautumėte?
- Koks tavo vardas, žavioji
mergele?.. – nuo užplūdusių fantazijų balsas net girgždėjo.
- Liusjena, jūsų mylista.
- Valgyti, žinoma! – Aš jau buvau
pasiruošęs artimiau susipažinti su šia mergina, bet valios pastangomis
susiėmiau.
Palauksiu kiek. Apsižiūrėsiu. Dar
galiu į anekdotus patekti, jei imsiu jau po pirmos sutiktos tarnaitės sijonus
lysti, kai aplinkui pilna kilmingųjų damų. Velnias žino, kokie čia papročiai...
Na ir visai sugyvulėti nesinori.
Pernelyg aistringai aš čia į tą viduramžiškų riterių vaidmenį įsigyvenu.
Paleistuves jau dešimtimis
skaičiuoju.
Nebuvau aš toks net būdamas
jaunas. Reikia įjungt stabdžius. Keiktelėjau mintyse, susiėmiau ir paprašiau:
- Prieš miegą paruošk daugiau
karšto vandens, ir rankšluosčių. Galvą išsiplauti... Šampū... trumpiau, tu
žinai ko tam reikia. Ir surinksi mano apatinius į skalbyklą. Gali eiti.
- viskas bus įvykdyta, jūsų
mylista. – Tarnaitė nusilenkė, bet jau išeidama koketiškai atsigrįžo ir
pasidomėjo: - ar tai viskas, jūsų mylista.? Jums va, daugiau tikrai nė kiek ko
nors nereikia?
- Vakare sužinosi. Laisva... – Aš
išsiunčiau merginą sau, toliau nuo nuodėmės.
Pasižiūrėjau pro langą į parką ir
nusprendžiau pasivaikščioti. Rūmuose ganokai tvanku. Atidariau duris... ir
susidūriau su dviem gvardiečiais
Na-a... areštavo, ar ką?
Greitai...
2016-05-11
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą