Aleksandras Bašibuzukas
(Александр Башибузук)
Armanjako šalis. Rutjeras
(Страна Арманьяк. Рутьер)
Armanjako
šalis – 2
Anotacija
Aleksandras Lemeševas, treneris ir
olimpinis fechtavimo čempionas, nepaaiškinamos likimo ironijos dėka įsikūnijo
bastardo Žano d‘Armanjako kūne ir dalinai su juo susitapatino – tapo viena
visuma. Norėdamas pratęsti bastardo žygius ir atkeršyti už tėvo mirtį, tarp
buvusių bastardo tėvo sąjungininkų bando rasti paramą ir atramą, tačiau tai jam
nepavyksta ir lieka visai vienas prieš jo mirties trokštantį Prancūzijos
karalių Liudviką XI – Pasaulinį Vorą. Po ilgų klajonių užsiverbuoja į samdinių
pulką, išsiperka leitenanto laipsnį ir tampa laisvųjų šaulių, kurie save vadina
rutjerais, vadu. Tokiu būdu, kaip samdinys, kartu su savo rutjerais jis kaunasi
Burgundijos kunigaikščio Karolio Drąsiojo pusėje prieš Fridrichą III Gabsburgą
– Šventosios Romos imperijos imperatorių.
Bastardas pasiruošęs ginklo pagalba
užsitarnauti sau šlovę ir visuomeninę padėtį vietoje tos, kurią iš jo atėmė Prancūzijos
karalius. Jis giliai įsitikinęs, jog ateis laikas, kai Pasaulinis Voras deramai
atsakys už visas piktadarybes, kurias padarė Armanjakų šeimai. Bet iki to dar
toli – jaunojo rutjero dar laukia daug intrigų, pavojų, kovų ir, be jokios
abejonės - meilės nuotykių.
Nuo vertėjo
Antrasis
„Armanjako Šalies“ pasakojimas glaudžiai susijęs su XV a. pabaigos Burgundija
ir jos kunigaikščiu Karoliu Drąsiuoju.
Dabar,
kalbant apie Burgundiją, Prancūzijos provinciją, sunku patikėti, kad savo laiku
Burgundijos Kunigaikštystė buvo viena iškiliausių šalių V.Europoje: su savo
kalba ir papročiais, savo valdovais, sava politika, prekyba, karo žygiais, p ir
t.t. Jai priklausė Nyderlandai, Belgija, Lotaringija, Franš Komtė. Burgundiškoji
mada XV a. pabaigoje tapo populiari visoje Europoje, ir pralenkė savo puošnumu
ir rafinuotumu net Prancūzijos karaliaus dvaro madas (kas ko gero nelabai
keista žinant Lui XI skūpumą).
Burgundijos
Kunigaikštis Karolis Drąsusis - paskutinis nepriklausomos Burgundijos
kunigaikštystės kunigaikštis, kurio valdymo metais Burgundija kartu ir pasiekė
didybės piką, ir tuo pačiu - savo žlugimą. Karolis kariavo vos ne su visa
Vakarų Europa, bet nebuvo genialus karvedys, ekonomistas ar bent jau politikas,
diplomatas - nepajuto savo laiku tos plonos linijos, kai reikėjo sustoti ir
bent jau apsidairyti... Tad vietoje to, jog išliktų suverenia valstybe, kai tam
buvo visos galimybės, Burgundija tapo tik Prancūzijos dalimi... provincija.
Tokių šalių Vakarų Europoje yra ne viena: Katalonija, Aragonas, Gaskonija,
Škotija... Baskai (jie beje taip ir nesukūrė savo valstybės, bet intensyviai
priešinosi išnaikinimui, kuris buvo vykdomas ne kartą ir ne du)... Tad, kai
pasižiūri į tokias tokių galingų iš šlovingų šalių likimus, tas istorines
aistras ir buvusias politines ir karines peripetijas, tai Lietuvos Karalystės
ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės likimas - kurios išdavoje dabar turime
Lietuvos Respubliką ir esame tos šlovingos istorijos paveldėtojai - atrodo kaip
tikrų tikriausias stebuklas...
Bet
gal kuriam laikui pamirškime visas tas audras ir kartu su bastardu rutjeru
leiskimės į ekskursiją - kelionę po XV a. pabaigos Vakarų Europą. Tas kas
neabejingas praeičiai, manau praleis laiką ir naudingai, ir smagiai...
P.S.
Paaiškinimų, kurie buvo „Armanjako šalis. Bastardas“ pasistengsiu nedubliuoti,
kadangi nors antra dalis mano supratimu ir įdomesnė, bet be pirmosios ją
skaityti, nors, aišku ir įmanoma, bet būtų kiek kebloka.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą